Back Apie mus

Mes nuolatos ieškome kelių, kaip geriau pažinti save, savo artimiuosius ir žmones, supančius mus...

Visi  girdėjome, jog kūnas kalba taip, kaip žmogus jaučia, mąsto ar veikia. Žinoma, atsiras  žmonių, kurie tvirtins, jog kūno kalba visiškai nesvarbi.Te būna, tai jų nuomonė.

O veidas. Ką sako jis apie mus? Akys, lūpos, smakras, veido asimetrija ir daugybė bruožų į kuriuos mes žvelgiame ?  Matome, o gal  neatkreipiame dėmesio?

Ką galime įžvelgti, pastebėti, jei bent truputėlį atidžiau pradėtume stebėti save, žmones...

Veide atsisipindi žmogaus istorija, kuri jam duota, kurią jis kuria pats. Ir dažnai žodžiai nebereiškia nieko, nes tik pamačius veidą, tam tikrą  išraišką, momentinę mimiką gali bandyti suprasti, kas gi prieš  tave...Veidrodžio atspindy taip pat...

Viskas mūsų veide ir kūne įspausta, taip, kaip akmenėlyje, kurį randame  pajūrio smėlyje, o radę džiūgaujame, kad stebuklą mažą radome, kuriame, jei atrandame mažą vabalėlio įspaudą, ar neįtikėtinus ruoželius, ar pačio  akmens formą, didžiuojamės, jog bent trumpam galime pasinerti į to mažo akmenuko istoriją.

Ko gero nei viena kūno dalis nėra tokia svarbi, kaip veidas, nes jame įsispaudžia viskas: džiaugsmas, sielvartas, susidomėjimas, panieka, nusivylimas, rūpesčiai ir dar daug daug kas...

 

Gal verta pamėginti labiau suprasti save atspindy? Gal verta ir svarbu daugiau  pamatyti kitus? Juk gyvenimas taps paprastesnis ir bent truputį labiau suprantamas...  Eime kartu?

  

Sėkmės,

Eglė Pelienė